1978-ųjų Kaunas: amžinas deficitas, „talkūčkės“, netikras auksas ir cypiančios reketininkų žigulių padangos. Nelaiminga jauna mama Loreta savo pilką ir skurdžią buitį išmaino į šurmuliuojantį Kauno kriminalinio elito olimpą. Jai galiausiai tapus charizmatiškojo mafijos autoriteto Mongolo žmona, prabangi meilė trunka neilgai: per 1993-ųjų Kalėdas vyras dingsta be žinios, o jos pasaulis subyra į šipulius. Po dviejų dešimtmečių tylos, išgirdusi, kaip kalėjime sėdintis Henrikas Daktaras per televiziją ją išvadina „barakuda, narkomane ir valkata“, Loreta grįžta į Kauną ginti savo orumo. Teisme susirinkusios rajono kaimynės ir mafiozų našlės pradeda negailestingą linčą. Į dramatiškų atsiminimų sūkurį įtrauktas žiūrovas turi atsakyti į klausimą: kas ši moteris, pirmoji Lietuvoje teismo pripažinta „barakuda“ – nekalta epochos auka ar šaltakraujiška žaidėja?