Originalių kino juostų antplūdis, arba holivudiniai filmai hipsteriams.
Nu ką, mielieji, panašu, kad, kaip ir kasmet, kino teatrų netrukus laukia kasmetinis vasaros krachas — kažkas lauke kaip reikalas atsuko šildymą: sniegas tirpsta, saulė jau ne tik šviečia, bet ir šildo, o žmonės pagaliau lenda lauk su vienodais lašo formos Ray-Ban’ais (nors dar vakar miegojom su vilnonėm kepurėm).
Vasara jau ne už kalnų, o tai reiškia, kad jau visai tuoj visi išsikraustys į lauko terasas, festivalius ar mirks vandens telkiniuose, o kino seansai nugrims į šaltą žiemišką užmarštį…
Tai kol dar tas momentas neatėjo… kol dar galima be jokios sąžinės graužaties sėdėti kine su pakeliu spragėsių ir becukrės kolos stikline — pasinaudokim proga, pasitrilerinam su keliais balandžio filmais, važiuojam.
Super Mario galaktikos filmas
Jeigu pirmas Mario filmas buvo visai nieko (gal ne visai mano skonio, bet dauguma iš jūsų išėjo iš salės apsiseilėję, o kas aš toks, kad ginčyčiausi), tai čia, panašu, kūrėjai jau išties suprato, kas veikia — dabar galima pažaisti kažką rimtesnio, baby!
Siužetiškai viskas paprasta, bet juk genialumas, kad ir kaip banaliai tai beskambėtų, slypi, mielieji, būtent paprastume — visiems puikiai pažįstami iš dvimačio žaidimo nužengę Mario (Chris Pratt), Peach (Anya Taylor-Joy) ir Luigi (Charlie Day) leidžiasi į kelionę per skirtingas galaktikas, kur susiduria su naujais pasauliais ir niekšeliu Bowseriu (kaip čia tinka Jackas Blackas, tai wow, tikrai toli gražu ne mano mėgstamiausias aktorius, bet dabar supratau, kad kai kuriuose holivudiniuose flick’uose vietos jam tikrai yra).
Mano sveikas protas klykia „kas čia per nesąmonė“, bet kažkas viduje liepia neišsišokti per daug su savo nuomone, nes kelis kartus taip rimtai prašoviau su savo prognozėm, kad maniau, vadovė mane ne tik atleis, bet ir vožtels rimtą antausį, suprask — ką aš sau leidžiu šitaip nesigaudyti kino prognozėse. Reikia pabrėžti, kad kritikai jau po pirmo filmo kalbėjo, kad istorija tikrai nebus stipriausia filmo pusė, bet aktorių sąstatas, šlakelis nostalgijos ir humoro elementai, tikėtina, viską ištemps.
Panašu, Nintendo jau žino, kaip vožti gerą nostalgišką smūgį į jūsų nepidengtus paširdžius.
Vizualiai čia turėtų būti visiškas saldainis — keistos planetos, kažkokia savita gravitacija, daug spalvų ir mūsų mylimas Mario su bičiuliais…
„Super Mario galaktikos filmas“ bilietai čia.
Maiklas
Aš tai nežinau, chebra. Nu labai reikia būti drąsiam žmogui su dideliais kaštonais, kad imtis tokio projekto… Nu tikrai…
Michael — biografinė drama apie Michael Jackson gyvenimą, kurioje, tarp kitko, pagrindinį vaidmenį atlieka jo sūnėnas Jaafar Jackson (maniau, kad Jafar tik vardas iš Aladino, pasirodo, normalus vardas). Filme taip pat pasirodys Colman Domingo ir Nia Long, o pats projektas bando aprėpti viską — nuo Jackson 5 laikų iki pasaulinės šlovės ir to, kas vyko už scenos.
Siužetas apims Michael kelią į viršų, jo santykį su šeima, spaudimą, kūrybą ir sudėtingą balansą tarp muzikos genijaus ir tikro žmogaus, kuris visą laiką buvo po padidinamuoju stiklu.
Nu vat ir čia, mieli mano muzikos istorijos mėgėjai, yra momentas, kur net kritikai (o tarp jų ir aš, žymusis NE kino kritikas) kalba labai atsargiai. Nu come on, visi žinom tiek kontraversišką Michaelo vaikystės paveikslą ir vis dar nevienareikšmius santykius su tėvu, tiek ir tamsiąją jo muzikinės karjeros istorijos pusę, kurios ir minėti turbūt nereikia.
Nuoširdžiai nesuprantu, ką čia norėta kam įrodyti — šitas filmas tikrai neturi saugios zonos. Jei bus per daug švelnus — bus kritikuojamas kaip Bohemian Rhapsody su Rami Maleku, o jei per daug atviras… Kiek atviras tada išvis gali būti? Nežinau, netikiu šituo filmu, nors treileris ir labai gražus.
Žinoma, pagrindinis filmo kūrėjų koziris tas, kad nesvarbu, ar filmas bus geras — apie jį vis tiek kalbės visi.
„Maiklas“ bilietai čia.
Lee Cronino MUMIJA
Ei, ar kas nors iš Holivudo šulų skaito mintis?! Ar tikrai kažkas pagaliau sukūrė išties originalų filmą apie mumijas? Dude! (Na, gal kažkam originali pasirodė ir ta mumija su Tomu Cruise’u, bet mano kuklia nuomone, ten buvo visai nekuklus mėšlas.)
Siaubo filmų veteranas Lee Cronin, kurį tikrai pažinsit iš Evil Dead Rise ar The Hole in the Ground, kartu su Blumhouse mums dovanoja išties originalų horror flick’ą!
Siužetas sukasi ne apie senovinę būtybę, pažadintą šiuolaikiniame pasaulyje po archeologinio atradimo, bet apie senoviniame sarkofage rastą prieš 7 metus dingusią mažą mergaitę (aha, jau sudomino, ane? Tai vat mane irgi) — pagaliau bent vienas filmas apie mumijas nėra nuotykiai su prakeikimais, o kažkas daug labiau intriguojančio!
Per Midsommer’į Lee Cronin’as matyt labai susidraugavo su Jacku Raynoru, nes aš, pavyzdžiui, bičiulio Jacko daugiau niekur matęs nebuvau, bet veidą iškart pažinau, nes tos scenos su meška aš nepamiršiu niekad (kam įdomu, pažiūrėkit Midsommar).
Šiaip esu labai excited, labai geras, dinamiškas treileris, kažkoks ne tik skirtingus laikmečius, bet ir skirtingas kultūras apjungiantis approach’as, kur yra vietos dar ir suasmenintoms emocijoms, kai siaubas ir įtampa kyla būtent šeimoje.
„Lee Cronino MUMIJA“ bilietai čia.
Motina Marija
Dabar dėl šitos Mary — filmas, kuris atrodo kaip kažkas tarp meno, muzikos ir labai brangaus emocinio eksperimento. Rimtai, žinokit, eksperimentas kažkoks, iš treilerio mažai kas teaišku, o guglinti nelabai noriu, nes viską sugadinsiu tiek sau, tiek jums. Tik galiu pasakyti, kad visai nieko — žiūrisi.
Mother Mary mums pristato pop žvaigždę (Anne Hathaway, kas nežino Anne, tai gyvena urve, nes aš ką tik suskaičiavau 11 filmų su ja, kuriuos žinau, ir pagalvojęs galėčiau išvardinti daugiau, bet reikia priduot tekstus rytoj, neturiu laiko) ir keistą, kone sakralų jos santykį su mados dizainere (Michaela Coel), kuri kuria jos įvaizdį, bet tuo pačiu pradeda formuoti ir pačią asmenybę.
Nu taip mįslingai ir pompastiškai parašysiu, kad čia istorija apie kontrolę, tapatybę ir ploną, kartais visai išnykstančią ribą tarp žmogaus ir personažo, va taip.
Pažiūrėjęs treilerį iškart pagalvojau apie Black Swan arba praeitų metų Opus, bet internetai jau mirga palyginimais tiek su Black Swan, tiek su Neon Demon — filmais, kurie labiau veikia ne per siužetą, bet per atmosferą ir mistines mizanscenas.
Gali būti labai cool, bet gali būti ir (nenoriu kartoti tų pačių frazių kiekvieną mėnesį, bet nieko geresnio nesugalvojau) iš didelio rašto išeiti iš krašto.
Vizualiai viskas atrodo labai stipru — estetika, muzika, aktorių sąstatas (Anne Hathaway, nuo romantinių filmų ir komedijų pasuko visiškai netikėta kryptimi — įdomu).
Nu bring it on, mažute!
„Motina Marija“ bilietai čia.
Totali drama
Nežinau kiek kartų esu sakęs, kad nemėgstu romantinių filmų ir kiek kartų įžangose atsiprašinėjęs ir keitęs nuomonę, bet štai ir dar vienas. Juk kai horizonte pasirodo naujas A24 projektas, aš visada nusiteikiu pozityviai — na, pripažinkim, ši studija mums padovanojo tokius šedevrus kaip Midsommar, The Witch ir mano mėgstamiausią Hereditary.
The Drama (A24) su Zendaya ir žymiausiu vampyru pasaulyje Robertu Pattinsonu. Siužetas iš pirmo žvilgsnio atrodo gana nesudėtingai: pora, santykiai, krizė prieš svarbų sprendimą, blah blah blah.
Bet nereikia būti vunderkindu, kad suprastum, jog čia yra kažkas dar. Istorija vystosi per pokalbius, nepatogias pauzes ir kažkokias paslaptis ar tiesas, kurios ilgai buvo nutylėtos. Jokio didelio veiksmo, tik byrantis ryšys, blėstanti meilė.
Šiaip reikia dar paminėti, kad pats treileris labai skanus — paskutinė scena, kur įsimylėjėliai nesugeba net suvaidinti meilės žvilgsnio nuotraukai — nice, 100 kartų sakiau: gerą treilerį sukurti reikia ypatingo talento, tai vat čia puikiai padirbėta.
Zendaya emociškai sunkesniame vaidmenyje (bent jau man, gal čia jūs, mano smarty pants, žinot kažką, ko nežinau aš), o Pattinson jau kuris laikas tapo vienu įdomesnių aktorių tokiems projektams — vampyrai ir Harry Potter teliko vaikystės prisiminimai.
Na gerai jau, įtikino, galimai ateisiu į premjerą, bet man reikės nemokmo bilieto ir bananų skonio spragėsių (o taip, mes tokių turim), ar aš jau čia išvis niekam nerūpiu? M?
„Totali drama“ bilietai čia.
Tai va, mielieji.
Nelaukit, kol oras pasidarys per geras kinui, eikit į jį šiandien, eikit rytoj, o šiaip aš jum pasakysiu — į kiną reikia eiti visada visada.