Gegužės filmai. Visko po truputį arba kas privilios į kino salę kai už lango tvieskia saulė?
Ir velnias dėvi Pradą 2
Kai man liepia rašyti apie tokius kanoninius flick’us, aš visada sėdžiu pasimetęs. Juk tai yra tas pats, kaip linčiuoti Madonną per Lietuvos talentus (su visa pagarba Lietuvos talentams). Nu kas aš toks, kad vertinčiau į aikštelę grįžtančią ikoniškąją Meryl Streep, kurią aš esu įsimylėjęs dar nuo Mirtis jai tinka (kuris, beje, yra mano mėgstamiausias filmas ir garbingai išlaiko šį titulą iki pat šios dienos), bei Anne Hathaway, kuri, jei neklystu, neseniai tituluota gražiausia pasaulio moterimi (nežinau, kiek legitimus šitas konkursas, aišku, ir kas komisijoje, bet man būtų malonu...), o dar ką tik spardė puodus Užburtojoje Elijoje. Time flies, baby...
Treileris toks, koks ir turi būti – susirenkam istoriją ten, kur ją ir palikom. Mados pasaulio legenda Miranda Priestly (Meryl Streep) vis dar valdo Runway, tačiau susiduria su skaitmeninės eros spaudimu (o kas su ja nesusiduria, Miranda, I feel you). Mums pažįstama Andy Sachs (Anne Hathaway) jau įsitvirtinusi žurnalistikoje. Jų keliai vėl susikerta, kai didelė medijų transformacija grasina sugriauti tradicinės mados leidybos modelį. Andy gauna pasiūlymą parašyti kritinį straipsnį apie Mirandą, kuris gali tapti lemtingu smūgiu jos įtakai. Tuo pat metu Nigel (Stanley Tucci) atsiduria tarp lojalumo ir galimybės pagaliau siekti savo ambicijų. Filmas subtiliai nagrinėja galios balansą, profesinius kompromisus ir asmeninių ryšių kainą. Įtampa vystoma ne tik per dialogus, bet ir per industrijos pokyčius, kurie tampa tikruoju antagonistu. Tai elegantiška, aštri ir aktuali istorija apie įtaką pasaulyje, kuris nuolat keičiasi.
Aš asmeniškai labai mėgstu sequel’us, net pačius prasčiausius – juk tai galimybė praleisti dar šiek tiek laiko su mylimais veikėjais, pažvelgti, kaip jiems sekasi. O šiuo atveju galiu tik pasakyti, kad šis filmas yra didžiulis įvykis, kukuliai, aš jau turiu bilietus.
„Ir velnias dėvi Prada 2“ bilietai čia.
Žvaigždžių karai: Mandalorietis ir Grogu
Nors visas Star Wars reikalas man tikrai nėra svetimas – užaugau žiūrėdamas pačias seniausias sagos dalis su tėčiu, o po to jau kiek vyresnis žiūrėjau visus prequel’us ir kartu su visais nekenčiau įkyraus Jar Jaro, bet po to... sunku susekti viską, kas vyksta frančizėje, kai ji plečiasi tokiu nenumaldomu greičiu –Ahsoka, Mandalorian, Rogue One ir t. t. Tiesa, kelis sezonus Mandaloriano visgi įveikiau (yra jame kažkokios kosminės starwarsinės romantikos – puikus grįžimas prie Žvaigždžių karų ištakų – gerokai mažiau CGI, daugiau lėlių, kaukių ir gera vaidyba su Pedro Pascaliu priešaky).Nors Luke Skywalker’į, ko gero, pažįsta visi, vargu ar kitoje pusėje ekrano (oj, atleiskit ir vėl – vaizduoklio) sėdi gausybė Mandaloriano fanų, tai turbūt reikėtų detalizuoti, kad Mandalorian – tai kosminis vesternas apie vienišą galvų medžiotoją, niekada nenusiimantį šalmo ir gyvenantį pagal griežtą mandaloriečių kodeksą. Po Imperijos žlugimo galaktikoje vyrauja chaosas, na ir klasikinis manevras – krovinys, kuris turi didesnę sentimentalią vertę, nei galima buvo tikėtis – mažasis ateivis Grogu, ir jų kelionė tampa istorija apie ryšį, garbę ir išlikimą.
Pilno metro juosta, panašu, pasiūlo mums istorijos tęsinį, išties labai starwarsinis treileris, originalus garso takelis ir kiek apsikeitusi mandaloriano misija – medžioti tik po Imperijos žlugimo likusius besislapstančius karo nusikaltėlius (anonso pradžioje mus pasitinka net Džabos gentainiai hutai, mano mėgstamiausia Star Wars ateivių rūšis, mums puikiai pažįstama iš originalios sagos – ką tik užsidirbai dar vieną tašką, Mandalorianai, žalty, neraliuotas), o aktorių sąstate dar ir Sigourney Weaver...
Gerai, eisim pažiūrėt, ką mums pasiūlys pilno metro Mandalorian, o iki tol spėsiu sužiūrėti ir paskutinį serialo sezoną – šitas darbas, mane, pribaigs, nes va taip ir pasimaunu ant filmų...
Backrooms
O va čia, mielieji, aš jus galiu nustebinti, nes kertu lažybų – apie šitą filmą ne vienas negalės papasakoti tiek, kiek aš. Ir ne, su niekuo dėl šios info permiegoti neteko, o Holivude slaptų ryšių irgi neturiu – viskas gerokai paprasčiau. Backrooms filmas sukurtas remiantis kelių sakinių siaubo istorijomis – creepypasta, o aš moku kiekvieną atmintinai (rimtai sakau, ne tiek daug jų ten ir yra, kai pagalvoji...).
Jei rimtai, tai ko gero ne vienas iš jūsų taip pat jau yra pažįstamas su creepypasta, nes kai kurios jų jau buvo ekranizuotos arba bent įamžintos kompiuteriniuose žaidimuose ar grafinėse novelėse (visi matėme tą begėdiškai nevykusį 2015 Slenderman, kiek gudresnius ir labiau pasisekusius Five Nights at Freddy’s ar, mano akimis, visišką šedevrą – Channel Zero su visais keturiais jo sezonais – pažiūrėkit, tikrai, nuostabu).
Šiaip puikus treileris – intriguojantis, neatskleidžiantis visų kortų ir gana logiškai sudėliotas – po paslaptingo paciento dingimo psichoterapeutė pradeda tyrimą, kuris ją nuveda prie nepaaiškinamo reiškinio – vadinamųjų Backrooms. Ieškodama atsakymų, ji aptinka įėjimą į erdvę, kuri nepavaldi įprastiems fizikos dėsniams – tai begalinis, monotoniškas kambarių tinklas su klaidinančia struktūra ir nuolatiniu garsiniu fonu. Tyrimo metu atsiskleidžia užuominos apie kitus dingusius žmones ir galimus bandymus suprasti ar net kontroliuoti šią dimensiją.
Iš čia ištrūkti sunku ne tik fiziškai – erdvė su tavimi žaidžia, ji tave jau pažįsta, bet iš kur?
Filmo kūrėjas Kane Parsons interviu minėjo, kad vien filmavimo erdvė yra apie 3000 kv. m, tad aktoriams netrunka pasiklysti – argi tai nėra įrodymas, kad chebra ten stengiasi kaip reikalas?
Šiaip vienas mano laukiamiausių filmų šiais metais – ir visai ne todėl, kad taip mėgstu siaubo filmus, o todėl, kad originalių idėjų kine... nu patys žinot, ne tiek jau ir daug.
„Backrooms“ bilietai čia.Avys detektyvės
Gerai, dabar, mielieji, įsikabinkit į kėdės atlošus – aš labai greitai jums papasakosiu apie filmą, kuriame kalbančios avys aiškinasi savo mylimo piemens žmogžudystę. Em... gerai, prieš jums kažką paprieštaraujant – hear me out...
Filmas kuriamas pagal populiarų detektyvinį romaną Three Bags Full, kuriame žmogžudystę tiria ne detektyvai, o avių banda (čia aš rimtai, ne perkeltine prasme – reali avių banda). Istorijos centre – piemens Džordžo mirtis, kuri jo avims tampa ne tik netektimi, bet ir paslaptimi, kurią jos žūtbūt privalo išspręsti.
Avys savo tyrimą grindžia tuo, ko išmoko klausydamos detektyvinių romanų, kuriuos joms skaitė mylimas piemuo, todėl jų logika kartais stebėtinai tiksli, o kartais – visiškai klaidinanti. Žmonių pasaulis joms atrodo sudėtingas ir sunkiai suprantamas, jos interpretuoja įvykius per savo patirties avišką prizmę. Tai sukuria savotišką įtampą tarp realių įvykių ir to, kaip jie suvokiami gyvulių.
Jūsų mėgstamiausių aktorių sąstatas – nesenstantis Hugh Jackman, gražuolė Emma Thompson ir vis dar tokia pati juokinga Regina Hall (kurią, beje, tuoj vėl pamatysim naujoje Scary Movie dalyje – jei dar nematei treilerio, tai pirmyn, ko lauki). Panašu, kad gali būti neblogas detektyvo, dramos ir absurdiškos komedijos kokteiliukas.
Į šitą filmą aš tikrai eisiu ir retai kada būnu toks tikras, kad man patiks (na, žinot, per tiek metų jau šiokią tokią intuiciją spėjau išsiugdyti).
„Avys detektyvės“ bilietai čia.
Mortal Kombat II
Mortal Kombat, sutikime, yra šioks toks fenomenas – visų pirma paprastas arkadinis žaidimas kažkokiu būdu tapo milijonine frančize, visų antra, per tiek metų nė kiek nepraradęs populiarumo nei tarp žaidėjų, nei tarp žiūrovų. Visų trečia – kažkokiu būdu visa ta frančizė veikia kaip laikrodis, ir šitie filmai, kurie literaliai yra ekranizuoti žaidimai, kažkaip veikia.
Mortal Kombat didžiuosiuose ekranuose turi šiokią tokią istoriją – pirmą kartą ekranizuotas dar 1995 metais, kur pagrindinį blogietį vaidino Cary-Hiroyuki Tagawa, o filmą nuolat transliuodavo LNK. Po to sekė 1997 metų tęsinys Mortal Kombat: Annihilation, o kone po dvidešimties metų frančizė pagaliau sulaukė reboot’o, kurio gal niekas ir neprašė, bet jam per daug ir neprieštaravo – 6.1 IMDb, not great, not terrible, kaip mus pamokė Černobylis.
Tęsinys pagaliau perkelia mus į tikrąjį Mortal Kombat turnyrą, kuriame sprendžiamas Žemės likimas. Po pirmos dalies įvykių kovotojai suburiami į komandą ir ruošiasi neišvengiamai kovai su Shao Kahn – negailestingu Outworld valdovu. Į istoriją įsitraukia Johnny Cage (Karl Urban), charizmatiškas, bet iš pradžių skeptiškas naujokas. Turnyras vyksta skirtingose dimensijose, kur kiekviena arena tampa mirtinos dvikovos vieta.
Rekomenduoju juokais pažiūrėti originalų filmą, tada pirmąją reboot’o dalį, o tada kibsim į tęsinį.
„Mortal Kombat II“ bilietai čia.