Rugsėjo filmai.
Rudenėjant kinas tampa vis patrauklesne pramoga statistiniam lietuviui, todėl į reklamą galime dėti mažiau pinigų – vis tiek, atleiskite, mielieji, kur jūs dėsitės… O kai dar užfundysime jums tokį rudens repertuarą, visi prisiminimai apie paplūdimį kaipmat išsilakstys iš galvos.
Tad štai jums keli nauji rudeniniai treileriai, o kartu su jais – naujos viltys ir abejonės... Po beveik trisdešimties metų sugrįžta mūsų mylimos raganos (OMG, you guys!), zombiai ir vėl siautėja Racoon City, avys ruošiasi pašėlusiam Helovinui, o Bradas Pittas mėgina išgyventi Aliaskoje su geriausiu draugu.
Pažiūrėjau visus treilerius, pasvėriau, kur filmas iš tiesų intriguoja, o kur tiesiog gražiai vedžioja mus už nosies, ir štai – mano visiškai subjektyvūs pirmieji įspūdžiai - pasitreilerinam
Praktinė magija 2
Vos treileryje pasirodė Sandra Bullock ir Nicole Kidman, man daugiau nieko pardavinėti nebereikėjo, nes apskritai – kas gali būti geriau už filmą apie raganas? Sabrina, Haris Poteris, Hocus Pocus – you name it, mano gležnai milenialo širdelei tinka viskas.Owens seserys sugrįžta kartu su senuoju namu, šeimos ritualais, taurėmis ir tuo jaukiu raganišku chaosu, kuriame niekada iki galo neaišku, ar jos ruošia vakarienę keturiems asmenims, ar kviečia demoną, o treileris, labai sąmoningai spausdamas nostalgijos mygtuką, mums duoda viską, ko tikėjomės: pažįstamą muziką, žvakes, keistąsias tetules ir dvi moteris, kurios net po tiek metų atrodo taip, lyg laikas jų tiesiog nedrįso paliesti. Na gerai, gal keliomis injekcijomis ir pasilepinta…
Ir žinote ką? Aš leidžiuosi šitaip manipuliuojamas visiškai savo noru, nes, kaip jau daugybę kartų jums kartojau, yra filmų, kurių pagrindinė funkcija būtent tokia – sugrąžinti mus į praeitį, kad prisimintume, kokio skonio tada buvo pyragėliai, su kuo žiūrėjome pirmąją dalį ir kiek tais laikais kainavo kuras.
Šįkart magija paliečia ir suaugusias Sally dukras Kylie bei Antonią, kurias vaidina jau pasiilgta Maisie Williams (Sostų karai), su kuria aš asmeniškai atsisveikinau paskutiniame serialo epizode, ir Joey King (The Kissing Booth), kurios mūsų ekranuose taip pat netrūko ilgais žiemos vakarais. Kartu su jų galiomis išlenda senos šeimos paslaptys ir, žinoma, niekur nedingęs meilės prakeiksmas, apie kurį, tikiuosi, visi dar prisimena.
Pats treileris gražus, rudeniškas ir gerokai tamsesnis – tiesą sakant, visiškas wow, žiūriu ir beveik verkiu, – tačiau bijau, kad filmas nepaskęstų blizgančiuose efektuose, nes pirmosios dalies žavesys, kaip dažniausiai gyvenime ir būna, slypėjo paprastume bei lengvume. Todėl tikiuosi, jog po visais burtais dar liks vietos tikrai seserystei, šeimyninei šilumai ir tam jaukumui, kuris man kažkodėl kvepia pumpkin spice latte.
Tačiau kol Sandra su Nicole buria, o Lee Pace (Hobitas, Foundation) – taip, jis irgi čia pat, nebijokite – paslaptingai žvelgia iš kampo, aš esu pasiruošęs būti apgautas. Pirmosios dalies gerbėjams – welcome home.
„Praktinė magija 2“ bilietai čia.
Absoliutus blogis
Apie mano meilę siaubo filmams vargu ar dar reikia ką nors sakyti, tačiau Resident Evil tikrai nėra mėgstamiausia mano franšizė, nes zombiai jau senokai tapo gana nuvalkiotu reikalu, prie kurio pati franšizė irgi kone labiausiai prisidėjo. With great power comes great responsibility, kaip kadaise sakė dėdė Benas…
Vis dėlto šį bei tą įdomaus naujojoje dalyje įžvelgiu net ir aš, nes naujasis Resident Evil prasideda nuo medicinos kurjerio Bryano, kurį vaidina Austin Abrams (Weapons, Euphoria) ir kuris turi pristatyti paslaptingą siuntą į ligoninę. Skamba kaip paprasti ir gana lengvi pinigai, tiesa? Tik ligoninė įsikūrusi jums jau puikiai pažįstamame Raccoon City, kurio gatvėse pilna zombių, todėl įprastas užsakymas greitai tampa blogiausia Bolt pamaina istorijoje, nors su manimi Bolt vairuotojai šeštadienio naktimis irgi privargsta, patikėkite.
Man patinka, kad treileris neskuba iškart visko išsprogdinti, o lėtai veda mus siauru įtampos takeliu, taip parodydamas, jog kurti atmosferą dar ne visi pamiršo. Kai kuriems šiuolaikinių treilerių montuotojams apskritai pirštus nukapočiau už nemokšiškai išspoilerintus jump scare’us dar pačiame pirmame anonse, tačiau šįkart pirštai lieka savo vietose, nes režisierius Zach Cregger (Barbarian, Weapons) puikiai žino, kaip auginti nejaukumą.
Svarbiausia, kad pagrindinis herojus neatrodo nenugalimas, nes yra nuoširdžiai persigandęs ir visiškai nepasiruošęs tam, ką randa mieste – čia jums ne Milla Jovovich su Glock’u ir devyniomis gyvybėmis. Bryanas atrodo lygiai taip, kaip tokioje situacijoje atrodyčiau aš: „Ėėė… pone zombi, atleiskite, gal būtų galima praeiti? Aš čia tokią siuntą turiu…“
Po daugybės triukšmingų CGI balaganų, kuriais išgarsėjo ankstesni Resident Evil filmai, pagaliau matome ne dar vieną veiksmo filmą su zombiais, o tikrą išgyvenimo siaubą, kuriame kiekvienas koridorius atrodo pavojingas, už kiekvienų durų kažkas alsuoja, o šovinių, aišku, visada trūksta lygiai vienos kulkos. Man lygiai taip pat visada pritrūksta vienos nakties parašyti visą šią kino blevyzgų virtinę, todėl kartais pagalvoju, kad galbūt čia vis dar esu todėl, jog savo vadovės dėka jaučiuosi lyg jaunuolis studentas.
„Absoliutus blogis“ bilietai čia.
Aviukas Šonas ir baimės pilnos kelnės
Prisipažinsiu – iki šiol nesu matęs nė vieno Aviuko Šono filmo ir, surprise, surprise, šio personažo gerbėju savęs tikrai nepavadinčiau, todėl treilerį įsijungiau be nostalgijos bei didelių lūkesčių, tačiau, po velnių, jis mane visai papirko.
Gal todėl, kad tiesiog mėgstu kokybišką animaciją, o gal todėl, kad Helovino tematika filmui visada suteikia kažkokio keisto žavesio, kurį puikiai įrodo ir Simpsonų Helovino serijos, abejingų nepaliekančios net dabar, kai patys Simpsonai jau senokai turėjo keliauti ant atsarginių suolelio.
Tiems, kurie, kaip ir aš, su Šonu dar nėra artimai pažįstami, trumpai paaiškinsiu: tai gudrus, smalsus ir į nesąmones nuolat įsiveliantis studijos „Aardman“, padovanojusios mums Volisą ir Gromitą bei Viščiukų maištą, aviukas, kuris beveik nekalba, tačiau viena veido išraiška kartais pasako daugiau nei pusė šiuolaikinių filmų scenarijų.
Mosio Dugne ruošiantis Helovinui aplink pilna moliūgų, kostiumų ir vaiduokliškų dekoracijų, tačiau nerangusis Ūkininkas netyčia suniokoja avių mylimą moliūgų daržą, todėl Šonas imasi pašėlusio mokslininko vaidmens ir mėgina viską ištaisyti eksperimentais. Padėčiai greitai tampant nevaldomai, Ūkininkas paslaptingai dingsta, o Mosio apylinkių miškuose ima siautėti neaiški laukinė pabaisa.
Treileris išradingas, šiltas ir maloniai kvailas, nes jame netrūksta nei pašėlusių gaudynių, nei klasikinių siaubo filmų parodijų, nei genialiai nejaukių tylos pauzių, todėl vaikai galės juoktis iš avių keliamo bardako, o suaugusieji – gaudyti siaubo kino užuominas.
Ar po vieno treilerio planuoju tapti užkietėjusiu Aviuko Šono gerbėju? Dar ne, tačiau pirmą kartą rimtai pagalvojau, kad gal jau laikas supažindinti su juo savo sūnėnus.
„Aviukas Šonas ir baimės pilnos kelnės“ bilietai čia.
Žvėries širdis
Bradas Pittas, Aliaskos laukinė gamta ir kovinis šuo – man patinka, nors vienintelis klausimas, kuris rūpėjo viso treilerio metu, buvo toks: ar šuniukui viskas bus gerai? Dėl Brado kažkaip mažiau neramu, nes vyras didelis, turi karinį pasirengimą ir kaip nors susitvarkys.
Treileris gražus ir dinamiškai sudėliotas, nors kartu gana nuspėjamas, tačiau mane papirkti lengva: duokite gerą garso takelį, kelis įspūdingus gamtos peizažus, vokiečių aviganį – karo veteraną su sidabriniais dantų protezais bei kojos protezu – ir gilų žmogaus bei gyvūno ryšį. Nu gražu, ką aš daugiau galiu pasakyti?
Po lėktuvo katastrofos buvęs specialiųjų pajėgų karys Jamesas Belmontas, kurį vaidina Bradas Pittas (Kovos klubas, Vieną kartą… Holivude), ir jo šuo Odinas lieka vieni laukinėje gamtoje, kur klimpsta sniege, krenta nuo šlaitų, kovoja su šalčiu bei mėgina išvengti vilkų, kuriems Brado Pitto žavesys, deja, visiškai neveikia.
Treileris atrodo didelis ir įspūdingas, tačiau ne pernelyg nugludintas, nes gamta čia nėra vien gražus fonas kino plakatui – ji šalta, purvina ir jai absoliučiai dzin, kas tu toks. Bradas kraujuoja, šąla ir vos velka kojas, tačiau negali pasiduoti, nes šalia jo yra šuo, kurio palikti tiesiog neįmanoma.
Treileris, pirmiausia parodęs stiprų jųdviejų ryšį, tada paleidžia jų link vilkus, ir nors tai gana pigus emocinis triukas, aš jau užkibau su visais batais. Jeigu mėgstate išgyvenimo trilerius ir šunis labiau nei daugumą žmonių, filmas jau turi jūsų pinigus. Galite pasiimti Bradą, tik nelieskite šuns.
„Žvėries širdis“ bilietai čia
Kol kas stipriausiai mane užkabino Praktinės magijos 2 nostalgija ir netikėtai nejaukus Resident Evil, tačiau Aviukas Šonas, panašu, saugiai pralinksmins ir vaikus, ir jų tėvus, o Žvėries širdis jau dabar ruošiasi mus emociškai terorizuoti šunimi, kas yra tiek pat negražu kiek ir neoriginalu, bet, panašu, labai veiksminga.
Žodžiu, pasirinkimas paprastas: jeigu tu milenialsas ir pasiilgai magijos, rinkis Owens seseris, jeigu trūksta įtampos, važiuok į Raccoon City, o jeigu norisi linksmybių, keliauk į Mosio Dugną. Na, o jeigu svajojate dvi valandas nervintis dėl svetimo šuns ir apsimesti, kad atėjote pasižiūrėti išgyvenimo nuotykių filmo – Aliaska jūsų jau laukia.
Tad štai jums keli nauji rudeniniai treileriai, o kartu su jais – naujos viltys ir abejonės... Po beveik trisdešimties metų sugrįžta mūsų mylimos raganos (OMG, you guys!), zombiai ir vėl siautėja Racoon City, avys ruošiasi pašėlusiam Helovinui, o Bradas Pittas mėgina išgyventi Aliaskoje su geriausiu draugu.
Pažiūrėjau visus treilerius, pasvėriau, kur filmas iš tiesų intriguoja, o kur tiesiog gražiai vedžioja mus už nosies, ir štai – mano visiškai subjektyvūs pirmieji įspūdžiai - pasitreilerinam
Praktinė magija 2
Vos treileryje pasirodė Sandra Bullock ir Nicole Kidman, man daugiau nieko pardavinėti nebereikėjo, nes apskritai – kas gali būti geriau už filmą apie raganas? Sabrina, Haris Poteris, Hocus Pocus – you name it, mano gležnai milenialo širdelei tinka viskas.Owens seserys sugrįžta kartu su senuoju namu, šeimos ritualais, taurėmis ir tuo jaukiu raganišku chaosu, kuriame niekada iki galo neaišku, ar jos ruošia vakarienę keturiems asmenims, ar kviečia demoną, o treileris, labai sąmoningai spausdamas nostalgijos mygtuką, mums duoda viską, ko tikėjomės: pažįstamą muziką, žvakes, keistąsias tetules ir dvi moteris, kurios net po tiek metų atrodo taip, lyg laikas jų tiesiog nedrįso paliesti. Na gerai, gal keliomis injekcijomis ir pasilepinta…Ir žinote ką? Aš leidžiuosi šitaip manipuliuojamas visiškai savo noru, nes, kaip jau daugybę kartų jums kartojau, yra filmų, kurių pagrindinė funkcija būtent tokia – sugrąžinti mus į praeitį, kad prisimintume, kokio skonio tada buvo pyragėliai, su kuo žiūrėjome pirmąją dalį ir kiek tais laikais kainavo kuras.
Šįkart magija paliečia ir suaugusias Sally dukras Kylie bei Antonią, kurias vaidina jau pasiilgta Maisie Williams (Sostų karai), su kuria aš asmeniškai atsisveikinau paskutiniame serialo epizode, ir Joey King (The Kissing Booth), kurios mūsų ekranuose taip pat netrūko ilgais žiemos vakarais. Kartu su jų galiomis išlenda senos šeimos paslaptys ir, žinoma, niekur nedingęs meilės prakeiksmas, apie kurį, tikiuosi, visi dar prisimena.
Pats treileris gražus, rudeniškas ir gerokai tamsesnis – tiesą sakant, visiškas wow, žiūriu ir beveik verkiu, – tačiau bijau, kad filmas nepaskęstų blizgančiuose efektuose, nes pirmosios dalies žavesys, kaip dažniausiai gyvenime ir būna, slypėjo paprastume bei lengvume. Todėl tikiuosi, jog po visais burtais dar liks vietos tikrai seserystei, šeimyninei šilumai ir tam jaukumui, kuris man kažkodėl kvepia pumpkin spice latte.
Tačiau kol Sandra su Nicole buria, o Lee Pace (Hobitas, Foundation) – taip, jis irgi čia pat, nebijokite – paslaptingai žvelgia iš kampo, aš esu pasiruošęs būti apgautas. Pirmosios dalies gerbėjams – welcome home.
„Praktinė magija 2“ bilietai čia.
Absoliutus blogis
Apie mano meilę siaubo filmams vargu ar dar reikia ką nors sakyti, tačiau Resident Evil tikrai nėra mėgstamiausia mano franšizė, nes zombiai jau senokai tapo gana nuvalkiotu reikalu, prie kurio pati franšizė irgi kone labiausiai prisidėjo. With great power comes great responsibility, kaip kadaise sakė dėdė Benas…Vis dėlto šį bei tą įdomaus naujojoje dalyje įžvelgiu net ir aš, nes naujasis Resident Evil prasideda nuo medicinos kurjerio Bryano, kurį vaidina Austin Abrams (Weapons, Euphoria) ir kuris turi pristatyti paslaptingą siuntą į ligoninę. Skamba kaip paprasti ir gana lengvi pinigai, tiesa? Tik ligoninė įsikūrusi jums jau puikiai pažįstamame Raccoon City, kurio gatvėse pilna zombių, todėl įprastas užsakymas greitai tampa blogiausia Bolt pamaina istorijoje, nors su manimi Bolt vairuotojai šeštadienio naktimis irgi privargsta, patikėkite.
Man patinka, kad treileris neskuba iškart visko išsprogdinti, o lėtai veda mus siauru įtampos takeliu, taip parodydamas, jog kurti atmosferą dar ne visi pamiršo. Kai kuriems šiuolaikinių treilerių montuotojams apskritai pirštus nukapočiau už nemokšiškai išspoilerintus jump scare’us dar pačiame pirmame anonse, tačiau šįkart pirštai lieka savo vietose, nes režisierius Zach Cregger (Barbarian, Weapons) puikiai žino, kaip auginti nejaukumą.
Svarbiausia, kad pagrindinis herojus neatrodo nenugalimas, nes yra nuoširdžiai persigandęs ir visiškai nepasiruošęs tam, ką randa mieste – čia jums ne Milla Jovovich su Glock’u ir devyniomis gyvybėmis. Bryanas atrodo lygiai taip, kaip tokioje situacijoje atrodyčiau aš: „Ėėė… pone zombi, atleiskite, gal būtų galima praeiti? Aš čia tokią siuntą turiu…“
Po daugybės triukšmingų CGI balaganų, kuriais išgarsėjo ankstesni Resident Evil filmai, pagaliau matome ne dar vieną veiksmo filmą su zombiais, o tikrą išgyvenimo siaubą, kuriame kiekvienas koridorius atrodo pavojingas, už kiekvienų durų kažkas alsuoja, o šovinių, aišku, visada trūksta lygiai vienos kulkos. Man lygiai taip pat visada pritrūksta vienos nakties parašyti visą šią kino blevyzgų virtinę, todėl kartais pagalvoju, kad galbūt čia vis dar esu todėl, jog savo vadovės dėka jaučiuosi lyg jaunuolis studentas.
„Absoliutus blogis“ bilietai čia.
Aviukas Šonas ir baimės pilnos kelnės
Prisipažinsiu – iki šiol nesu matęs nė vieno Aviuko Šono filmo ir, surprise, surprise, šio personažo gerbėju savęs tikrai nepavadinčiau, todėl treilerį įsijungiau be nostalgijos bei didelių lūkesčių, tačiau, po velnių, jis mane visai papirko.Gal todėl, kad tiesiog mėgstu kokybišką animaciją, o gal todėl, kad Helovino tematika filmui visada suteikia kažkokio keisto žavesio, kurį puikiai įrodo ir Simpsonų Helovino serijos, abejingų nepaliekančios net dabar, kai patys Simpsonai jau senokai turėjo keliauti ant atsarginių suolelio.
Tiems, kurie, kaip ir aš, su Šonu dar nėra artimai pažįstami, trumpai paaiškinsiu: tai gudrus, smalsus ir į nesąmones nuolat įsiveliantis studijos „Aardman“, padovanojusios mums Volisą ir Gromitą bei Viščiukų maištą, aviukas, kuris beveik nekalba, tačiau viena veido išraiška kartais pasako daugiau nei pusė šiuolaikinių filmų scenarijų.
Mosio Dugne ruošiantis Helovinui aplink pilna moliūgų, kostiumų ir vaiduokliškų dekoracijų, tačiau nerangusis Ūkininkas netyčia suniokoja avių mylimą moliūgų daržą, todėl Šonas imasi pašėlusio mokslininko vaidmens ir mėgina viską ištaisyti eksperimentais. Padėčiai greitai tampant nevaldomai, Ūkininkas paslaptingai dingsta, o Mosio apylinkių miškuose ima siautėti neaiški laukinė pabaisa.
Treileris išradingas, šiltas ir maloniai kvailas, nes jame netrūksta nei pašėlusių gaudynių, nei klasikinių siaubo filmų parodijų, nei genialiai nejaukių tylos pauzių, todėl vaikai galės juoktis iš avių keliamo bardako, o suaugusieji – gaudyti siaubo kino užuominas.
Ar po vieno treilerio planuoju tapti užkietėjusiu Aviuko Šono gerbėju? Dar ne, tačiau pirmą kartą rimtai pagalvojau, kad gal jau laikas supažindinti su juo savo sūnėnus.
„Aviukas Šonas ir baimės pilnos kelnės“ bilietai čia.
Žvėries širdis
Bradas Pittas, Aliaskos laukinė gamta ir kovinis šuo – man patinka, nors vienintelis klausimas, kuris rūpėjo viso treilerio metu, buvo toks: ar šuniukui viskas bus gerai? Dėl Brado kažkaip mažiau neramu, nes vyras didelis, turi karinį pasirengimą ir kaip nors susitvarkys.Treileris gražus ir dinamiškai sudėliotas, nors kartu gana nuspėjamas, tačiau mane papirkti lengva: duokite gerą garso takelį, kelis įspūdingus gamtos peizažus, vokiečių aviganį – karo veteraną su sidabriniais dantų protezais bei kojos protezu – ir gilų žmogaus bei gyvūno ryšį. Nu gražu, ką aš daugiau galiu pasakyti?
Po lėktuvo katastrofos buvęs specialiųjų pajėgų karys Jamesas Belmontas, kurį vaidina Bradas Pittas (Kovos klubas, Vieną kartą… Holivude), ir jo šuo Odinas lieka vieni laukinėje gamtoje, kur klimpsta sniege, krenta nuo šlaitų, kovoja su šalčiu bei mėgina išvengti vilkų, kuriems Brado Pitto žavesys, deja, visiškai neveikia.
Treileris atrodo didelis ir įspūdingas, tačiau ne pernelyg nugludintas, nes gamta čia nėra vien gražus fonas kino plakatui – ji šalta, purvina ir jai absoliučiai dzin, kas tu toks. Bradas kraujuoja, šąla ir vos velka kojas, tačiau negali pasiduoti, nes šalia jo yra šuo, kurio palikti tiesiog neįmanoma.
Treileris, pirmiausia parodęs stiprų jųdviejų ryšį, tada paleidžia jų link vilkus, ir nors tai gana pigus emocinis triukas, aš jau užkibau su visais batais. Jeigu mėgstate išgyvenimo trilerius ir šunis labiau nei daugumą žmonių, filmas jau turi jūsų pinigus. Galite pasiimti Bradą, tik nelieskite šuns.
„Žvėries širdis“ bilietai čia
Kol kas stipriausiai mane užkabino Praktinės magijos 2 nostalgija ir netikėtai nejaukus Resident Evil, tačiau Aviukas Šonas, panašu, saugiai pralinksmins ir vaikus, ir jų tėvus, o Žvėries širdis jau dabar ruošiasi mus emociškai terorizuoti šunimi, kas yra tiek pat negražu kiek ir neoriginalu, bet, panašu, labai veiksminga.
Žodžiu, pasirinkimas paprastas: jeigu tu milenialsas ir pasiilgai magijos, rinkis Owens seseris, jeigu trūksta įtampos, važiuok į Raccoon City, o jeigu norisi linksmybių, keliauk į Mosio Dugną. Na, o jeigu svajojate dvi valandas nervintis dėl svetimo šuns ir apsimesti, kad atėjote pasižiūrėti išgyvenimo nuotykių filmo – Aliaska jūsų jau laukia.